Juosmens osteochondrozė yra viena iš labiausiai paplitusių ir dažniausiai diagnozuojamų osteochondrozės tipų, dar vadinamų išialgiu. Šios ligos dažnis itin didžiulis – maždaug 82% atvejų pas gydytojus besiskundžiantiems stipriais apatinės nugaros dalies skausmais diagnozuojamas juosmens-kryžmens srities radikulitas.
Ligos aprašymas
Osteochondrozė kryžkaulio ar juosmens srityje vienodai dažnai pasireiškia moterims ir vyrams, dažniausiai vidutinio ir vyresnio amžiaus. Medicinos praktika rodo, kad būtent ši liga užima pirmąją vietą tarp pagrindinių laikino ar nuolatinio neįgalumo, o kai kuriais atvejais ir negalios priežasčių. Štai kodėl patologija turi būti gydoma itin atsargiai, nes osteochondrozė gali kelti rimtą pavojų žmonių sveikatai.
Juosmens sritis vadinama stuburo dalimi, kurią sudaro 5 slanksteliai, skirti sujungti kryžkaulio ir krūtinės ląstos sritis. Juosmeninės stuburo dalies osteochondrozė – patologinis pakitimas, kurio metu sparčiai mažėja lankstumas ir pakinta tarpslankstelinių diskų natūrali anatominė sandara. Vyksta laipsniška jų deformacija.
Radikulito pagrindas – lėtas slankstelių ardymas, drėgmės ir elastingumo praradimas, amortizacinių gebėjimų sumažėjimas.Palaipsniui mažėja tarpas tarp slankstelių, gali sukietėti tarpslankstelinis diskas, dėl to užspaudžiamos nervų šaknys. Šį procesą lydi stiprus ir spazminis skausmas apatinėje nugaros dalyje.
Kuo pavojinga osteochondrozė, jos stadijos?
Ligos progresavimo procesą lydi degeneraciniai-distrofiniai pokyčiai, kurie laikui bėgant gali išprovokuoti tokias komplikacijas kaip išsikišimai ir diskų išvaržos. Tokie degeneraciniai pakitimai gali būti pagrindinė kojų paralyžiaus priežastis.
Juosmens osteochondrozę gali lydėti ne tik tarpslankstelinio disko išsikišimas ar išvarža, bet ir kitos, ne mažiau rimtos vidaus organų ir sistemų ligos. Viena dažniausių komplikacijų yra sėdimojo nervo suspaudimas, kurį lydi stiprus apatinės nugaros dalies skausmas ir galūnių tirpimo jausmas.
Radikulitas gali sukelti ir kitų rimtų pasekmių – spondiloartrozę, osteofitozę, spondilozę, stenozę, šlubavimą, stuburo išlinkimą. Liga taip pat gali išprovokuoti patologinį procesą urogenitalinėje ir reprodukcinėje sferose; moterims – gimdos ir kiaušidžių uždegimas; vyrams tai sukelia įvairių potencijos problemų.
Juosmens stuburo osteochondrozė skirstoma į kelis etapus:
- Pirmoji radikulito stadija – „lengva“ stadija, kai juosmens ar kryžkaulio srities skausmai vis dar būna nestiprūs ir pasireiškia tik fizinio krūvio metu. Pirmajame etape slankstelių sunaikinimo procesas yra pradiniame etape.
- Antrąjį etapą lydi aktyvus pluoštinių žiedų sunaikinimas ir tarpslankstelinės erdvės sumažėjimas. Dėl to nervai suspaudžiami ir sukelia stiprų skausmą.
- Trečias etapas – baigiasi skaidulinių žiedų destrukcija, atsiranda tarpslankstelinių išvaržų. Stuburas pastebimai deformuotas ir susisukęs, praranda įprastą anatominę formą.
- Ketvirtasis ligos etapas yra sunkiausias. Šiame etape žmogus nebegali normaliai vaikščioti; dažnai ketvirtoji stadija baigiasi negalia.
Juosmens osteochondrozės simptomai
Simptomai ir gydymas nustatomi priklausomai nuo ligos vystymosi stadijos.
Pirmajame etape žmogus, kaip taisyklė, nekreipia dėmesio į pirmuosius ligos požymius. Darant staigius posūkius ar einant, gali atsirasti nedidelis skausmas ir diskomfortas juosmens srityje. Be to, skausmas dažnai atsiranda ilgai sėdint ar stovint vienoje vietoje.
Pagrindinis šio laikotarpio pavojus yra tai, kad simptomai dar nėra pakankamai ryškūs, žmogus gali juos tiesiog ignoruoti, dėl ko osteochondrozė greitai progresuoja.
Antrąją radikulito stadiją lydi klirenso tarp slankstelių sumažėjimas ir, atitinkamai, stiprus apatinės nugaros ir kryžkaulio skausmas, kuris gali plisti į kirkšnį ir apatines galūnes.
Trečiajame etape osteochondrozei būdingi ryškūs simptomai – stiprus skausmas, nugaros spazmai, sumažėjęs slankstelių paslankumas, vidaus organų ir sistemų patologijų pradžia. Tai gali sukelti problemų su Urogenitaline sistema ir ginekologiniu uždegimu.
Ketvirtosios, sunkiausios ligos stadijos simptomai pasireiškia kaip pastebima stuburo deformacija, kuri gali lenkti į šoną arba į priekį, nuolatinis stiprus skausmas, kuris ypač sustiprėja bandant atlikti bet kokį fizinį judesį. Taip pat šiame etape gali atsirasti raumenų ir raiščių patinimas, jautrumo praradimas, apatinių galūnių tirpimas.
Šiuolaikiniai gydymo metodai
Juosmens-kryžmens stuburo osteochondrozės gydymą rekomenduojama atlikti kompleksiškai – pasitelkiant vaistus, fizioterapinius metodus, mankštos terapiją, vaistažoles. Sunkiausiais atvejais taikomas chirurginis gydymas.
Gydymas skirtas tokiems tikslams pasiekti:
- Sumažinti skausmą juosmens ir kryžkaulio srityse.
- Uždegiminių procesų pašalinimas ligos srityje.
- Patologinės įtampos pašalinimas raumenų audiniuose.
- Kraujo apytakos suaktyvinimas nugaros juosmens-kryžmens srityje.
- Gerina slankstelių judrumą, normalizuoja apatinių galūnių jautrumą.
Radikulito gydymas vaistais yra privalomas kompleksinės juosmens-kryžmens osteochondrozės terapijos elementas. Terapiniais tikslais dažniausiai skiriami keli vaistai:
- Skausmui malšinti naudojami skausmą malšinantys vaistai. Tačiau turime prisiminti, kad pašalindami skausmą, analgetikai negydo ligos priežasties.
- Daugeliu atvejų gydytojas skiria chondroprotektorių, skirtų pagerinti medžiagų apykaitos procesus kremzlės skaidulose ir užkirsti kelią tolesniam jų deformavimui.
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo - naudojami skausmui ir patinimui pašalinti, suspaustų nervų galūnėlių atpalaidavimui ir uždegiminiam procesui paveiktuose audiniuose palengvinti.
- Raumenų tonusui normalizuoti naudojami vaistai iš raumenų relaksantų kategorijos.
- Kai kuriais atvejais gali būti skiriami diuretikų vaistai, padedantys sumažinti pažeistų audinių patinimą.
- Norint suaktyvinti kraujotaką juosmens-kryžmens stuburo srityje, galima skirti vaistus, turinčius kraujagysles plečiančių savybių.
- Kalcio papildai dažnai naudojami siekiant padidinti kaulų ir kremzlių audinių stiprumą.
Pirmoje ir antroje ligos stadijose labai veiksmingi išoriniam vartojimui skirti vaistai, gaminami tepalų, kremų ir losjonų pavidalu.
Tradiciniai metodai
Tradicinė medicina siūlo platų įvairių receptų, skirtų veiksmingam osteochondrozės gydymui. Veiksmingiausiais būdais laikomi įvairūs trynimai, masažai, kompresai. Tačiau reikia atsiminti, kad tradiciniai metodai gali būti veiksmingi tik pradinėse ligos stadijose.
- Vienas žinomiausių receptų – kopūstų kompresai. Norėdami tai padaryti, nuo kopūsto lapo paviršiaus nupjaunamos visos gyslos, po to lapas šiek tiek sumušamas plaktuku ir uždedamas ant apatinės nugaros dalies. Kompresas tvirtinamas plačia skarele, nosine ar marle. Kopūstų lapus rekomenduojama keisti kelis kartus per dieną.
- 3-4 dideles česnako skilteles susmulkinkite česnako presu, iš gautos masės per marlę išspauskite sultis, atskirai vandens vonelėje ištirpinkite 100 g kiaulienos riebalų. Sumaišykite gautus komponentus santykiu 1:2 ir išmaišykite. Kompozicija naudojama gydomajam masažui ir trynimui.
- Šaukštą maltų raudonųjų pipirų reikia užpilti 250 ml degtinės, po to indą su vaistu palikti savaitę sausoje ir tamsioje vietoje. Įtrynimui naudojama liaudies priemonė.
- Taip pat paruošiamas krienų įtrynimas. Sutarkuota krieno šaknis išspaudžiama, o gautos sultys sumaišomos su tokiu pat kiekiu degtinės. Mišinys naudojamas įprastam trynimui.
Mankštos terapija (fizinė terapija)
Juosmens stuburo osteochondrozės mankštos terapija leidžia pašalinti skausmą, pagerinti raumenų ir kremzlių audinių būklę, atkurti stuburo judrumą, žymiai sustiprinti raumenų ir kaulų korsetą, „iškrauti“ juosmeninę stuburo dalį.
Pratimus sergant osteochondroze galima atlikti tik tuo atveju, jei žmogaus nevargina stiprus nugaros skausmas. Pratimai gali būti labai įvairūs – lenkimas į priekį ir atgal, kairėn ir dešinėn iš stovimos padėties, pakeliant rankas į viršų, už galvos ir įtempiant pilvo raumenis. Tuo pačiu metu absoliučiai visi gydomieji pratimai atliekami prižiūrint specialistui.
Ką daryti, jei įtariate osteochondrozę
Radikulitas – itin pavojinga liga, kuri dažniausiai prasideda žmogaus nepastebimai. Radikulito pavojus slypi tame, kad nesant reikiamo gydymo liga gali turėti nemaloniausių pasekmių – net kojų paralyžius ir stuburo išlinkimą.
Būtent todėl, atsiradus pirmiesiems ligos požymiams, būtina kreiptis į gydytoją ortopedą, kuris paskirs optimalų gydymo kursą. Atminkite, kad kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo greičiau pasieksite teigiamų rezultatų ir sugrąžinsite stuburą į sveikatą.