Osteochondrozė– tai degeneracinė-distrofinė liga, pasireiškianti hialininės tarpslankstelinės kremzlės aukščio sumažėjimu. Galiausiai tai veda prie disko susidėvėjimo ir funkcionalumo praradimo.
Liga dažniausiai diagnozuojama 30-35 metų žmonėms, ja serga apie 40% gyventojų iki 35-40 metų ir beveik 90% vyresnio amžiaus. Tačiau, esant nepalankiems veiksniams, jis gali pasirodyti anksčiau.
Stuburo osteochondrozė yra viena iš pagrindinių nugaros skausmo priežasčių. Dėl nepakankamo gydymo gali būti pažeistos nervų šaknelės, nugaros smegenys ir sutrikti vidaus organų veikla. Todėl labai svarbu skubiai kreiptis į medikus ir imtis atitinkamų priemonių, kad liga nesivystytų.
Osteochondrozės priežastys
Osteochondrozė yra dažna liga, kuria gali sirgti vyresnio amžiaus žmonės, tačiau ja gali susirgti ir jauni žmonės, įpratę gyventi sėslų gyvenimo būdą. Ši liga išsivysto dėl nugaros raumenų susilpnėjimo, dėl kurio sutrinka stuburo ir tarpslankstelinių diskų audinių kraujotaka ir mityba. Tai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant senėjimą, sužalojimus, staigų stresą ir netinkamus darbo įpročius.
Nors osteochondrozės priežastys nėra visiškai suprantamos, jos yra susijusios su įvairiais veiksniais, įskaitant:
- paveldimumas,
- netinkamas fizinis vystymasis,
- medžiagų apykaitos liga,
- nesveika mityba
- vitaminų ir mineralų trūkumas,
- ilgalaikis vaistų vartojimas,
- antsvorio,
- padidėjusi stuburo apkrova,
- sėdimas gyvenimo būdas, pavyzdžiui, dirbant biure,
- stuburo traumos,
- praeities infekcinės ligos ir stresas.
Be to, prie osteochondrozės atsiradimo gali prisidėti ir nervų bei raumenų ir kaulų sistemos apsigimimai. Apskritai šios ligos vystymąsi lemia daugelio veiksnių derinys, o jos prevencija susideda iš tinkamos mitybos, vidutinio fizinio aktyvumo, tinkamo stuburo apkrovų paskirstymo, taip pat apskritai sveikos gyvensenos palaikymo.
Osteochondrozės simptomai ir požymiai
Išsivysčius osteochondrozei, pirmaisiais etapais pacientai dažnai susiduria su šiomis problemomis:
- Skausmas įvairiose kūno vietose, pavyzdžiui, nugaros, kaklo ar kitose srityse;
- Judėjimo sunkumai ir apribojimai sukant ar lenkiant;
- Nuolatinė įtampa ir raumenų spazmai;
- Migrena ir galvos svaigimas;
- Skausmingi pojūčiai širdies srityje;
- Raumenų hipotenzija, sumažėjęs raumenų tonusas ir jėga;
- Galūnių tirpimas;
- Skausmai rankose ir kojose;
- dėmių matymas prieš akis;
- Galūnių vėsinimas;
- Skausmingų pojūčių šaudymas.
Jei osteochondrozė progresuoja, gali atsirasti rimtų komplikacijų, tokių kaip:
- Sąmonės netekimas;
- Sumažėjęs galūnių jautrumas;
- Prasta kraujotaka kraujagyslėse;
- Nervų pažeidimas ar uždegimas;
- Arterijų susiaurėjimas ir užsikimšimas.
Turėtumėte atkreipti dėmesį į bet kokius savo kūno būklės pokyčius ir įtarus osteochondrozės išsivystymą kreiptis pagalbos į specialistą. Anksti kreipiantis pagalbos galima išvengti rimtų komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Rizikos veiksniai
Osteochondrozė gali atsirasti dėl traumų ar didelio fizinio krūvio, kuris ypač būdingas sportininkams. Tai taip pat pasireiškia kaulų peraugimu, osteofitais, išsikišusiais tarpslanksteliniais diskais ir stuburo išlinkimu. Įgimti stuburo defektai taip pat gali sukelti greitą tarpslankstelinių diskų susidėvėjimą. Be to, šie rizikos veiksniai gali sukelti osteochondrozės vystymąsi:
- Neuro-emocinis išsekimas;
- Fizinis kūno pervargimas;
- Darbas ant vibruojančių platformų;
- genetinis polinkis;
- Vitaminų trūkumas organizme;
- Daugiavaisis nėštumas.
Šių rizikos veiksnių supratimas gali padėti išvengti osteochondrozės išsivystymo. Sveikatos tvarkymas taikant sveiką gyvenimo būdą ir mitybą, taip pat vengiant traumų ir per didelio krūvio gali sumažinti šios problemos atsiradimo tikimybę. Jei įtariate osteochondrozę, kreipkitės į gydytoją, kad greitai pradėtumėte gydymą ir išvengtumėte galimų komplikacijų.
Osteochondrozės klasifikacija ir vystymosi etapai
Osteochondrozės klasifikacija
Yra įvairių osteochondrozės formų, kurios gali pasireikšti skausmu įvairiose stuburo dalyse.
- Lumbodynia– tai juosmeninės (juosmens-kryžmens) nugaros skausmas.
- Išialgijapasireiškia skausmu nugaroje, plintančiu į kojas.
- Lumbago- tai juosmens lumbago, pasireiškiantis ūmiu ir stipriu skausmu apatinėje nugaros dalyje.
- Torakalgija- Tai skausmas krūtinėje.
Kita osteochondrozės forma – cervikalgija arba cervikobrachialgija – sukelia kaklo ir viršutinių galūnių skausmą.
Be to, osteochondrozės tipai gali skirtis priklausomai nuo to, kuri stuburo dalis yra pažeista. Kaklo stuburo osteochondrozė pasireiškia galvos skausmais ir galvos sukimosi sunkumais, krūtinės ląstos stuburo osteochondrozė sukelia krūtinės ląstos stuburo skausmus, o juosmeninės stuburo dalies osteochondrozė gali pasireikšti lenkimosi į priekį sunkumais ir skausmu, kuris kartais gali „iššauti" koja.
Osteochondrozės vystymosi etapai
Osteochondrozė yra viena iš labiausiai paplitusių stuburo ligų. Jo vystymasis vyksta keliais etapais.
- aš.Pirmajame etape tarpslankstelinio disko šerdis praranda drėgmę ir tampa mažiau elastinga, todėl sumažėja jo aukštis ir audiniai trūkinėja. Šiame etape skausmas dažniausiai beveik nepastebimas, tačiau diskomfortas gali atsirasti fizinio krūvio ar neįprastos laikysenos metu.
- II.Antrajame osteochondrozės vystymosi etape disko audinys pradeda plokščias ir išsipūtęs, dėl to susiaurėja tarpas tarp slankstelių ir suspaudžiamos stuburo nervų šaknys. Pluoštinė membrana sunaikinama, todėl disko šerdyje blogai susilaiko skystis. Judant galite išgirsti būdingus spragtelėjimus ir traškesius stuburo srityje. Šiame etape atsiranda taškinis skausmas, kuris sustiprėja aktyviais judesiais.
- III.Trečiajai stadijai būdingas kremzlės pamušalo tarp diskų dilimas ir plonėjimas. Šiame etape osteochondrozės simptomai intensyviai pasireiškia ūmaus skausmo forma. Norėdami greitai sumažinti skausmą, turite vartoti skausmą malšinančius vaistus nuo neuralgijos.
- IV.Paskutiniame, ketvirtame etape, diskų sunaikinimas yra toks stiprus, kad sąnariai tampa neaktyvūs, o tarpas tarp slankstelių apauga kauliniu audiniu. Sunkūs distrofiniai procesai gali sukelti ūmų skausmą, nes išaugos pažeidžia gretimus audinius ir suspaudžia nervus. Galimas visiškas stuburo sąnarių mobilumo praradimas.
Komplikacijos
Apsvarstykite įvairias komplikacijas, kurios gali kilti sergant osteochondroze:
- Disko išsikišimas, kuris atsiranda, kai disko pulpos branduolys išsikiša už žiedinio žiedo. Tai gali sukelti skausmą ir stuburo disfunkciją.
- Tarpslankstelinė išvarža– Tai dar rimtesnė komplikacija, kai plyšta disko žiedas ir už jo išsikiša pulpos branduolys. Tai gali sukelti stiprų skausmą, susilpnėjusį jutimą ir paralyžių.
- Radikulitas– Tai užspausta nervinė šaknis, kurią lydi stiprūs skausmo simptomai. Radikulitas gali sukelti jutimo praradimą, apatinių galūnių tirpimą ir silpnumą.
- Kifozėyra stuburo iškrypimas, pasireiškiantis krūtinės srities iškilimu. Tai gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, skausmą ir prastą laikyseną.
- Nugaros smegenų insultas– tai pati rimčiausia osteochondrozės komplikacija, dėl kurios gali sumažėti jautrumas, sutrikti motorinės funkcijos ir net paralyžius.
- Apatinių galūnių raumenų atrofija– tai raumenų masės sumažėjimas, kurį lydi greitas kojų nuovargis ir silpnumas.
- Kojų paralyžius– tai visiškas gebėjimo atlikti savanoriškus apatinių galūnių judesius praradimas, o tai yra rimta osteochondrozės komplikacija.
Osteochondrozės diagnostikos metodai
Osteochondrozė yra patologija, kuriai būdingas degeneracinis procesas stuburo struktūrose. Remdamiesi klinikiniais tyrimais, galime sužinoti daugiau apie šios patologijos gydymą.
Jei įtariama osteochondrozė, gydytojas atlieka išsamią diagnozę, įskaitant šiuos metodus:
- Medicininė apžiūra.Gydytojas apžiūri pacientą, įvertina jo bendrą būklę, laikyseną ir judesius. Gydytojas taip pat gali atlikti neurologinį tyrimą, kad nustatytų sensorinių ir motorinių problemų buvimą ar nebuvimą.
- Aparatinės įrangos tyrimas.Tikslesnei diagnozei nustatyti naudojami įvairūs aparatūros tyrimo metodai, įskaitant rentgenografiją, kompiuterinę tomografiją (KT) ir magnetinio rezonanso tomografiją (MRT).
- Kraujo tyrimai.Pilnas kraujo tyrimas gali padėti nustatyti ankstyvus osteochondrozės požymius, tokius kaip padidėjęs raudonųjų kraujo kūnelių nusėdimo greitis ir mažas kalcio kiekis. Diagnozei patvirtinti gali būti skiriami biocheminiai tyrimai, įvertinantys krešėjimo parametrus, fermentų aktyvumą, cinko, kobalto, geležies ir kitų komponentų kiekį.
- Radiografija.Rentgeno spindulių metu tikrinamas kiekvienas stuburas ir daromos nuotraukos tiesioginėje, šoninėje ir dviejose įstrižose projekcijose. Prireikus gali būti paskirta funkcinė rentgenografija, kuri leidžia įvertinti stuburo būklę įvairiose padėtyse.
- Kompiuterinė tomografija (KT).KT atliekama po rentgenografijos ir leidžia tiksliau nustatyti tarpslankstelinių diskų būklę. Norėdami tai padaryti, daromos vieno ar dviejų stuburo segmentų nuotraukos.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).MRT naudojamas kartu su KT arba tais atvejais, kai reikia išsamiau ištirti kraujagyslių, nervinių procesų ir tarpslankstelinių diskų būklę.
Kada kreiptis į gydytoją
Gydytojo konsultacija būtina esant nuolatiniams nugaros skausmams, raumenų mėšlungiui ir sumažėjus jautrumui.
Osteochondrozės gydymas
Osteochondrozė yra stuburo liga, kuriai būdingi degeneraciniai tarpslankstelinių diskų pokyčiai. Tai gali sukelti nugaros, kaklo, galvos skausmus ir kitus nemalonius simptomus. Osteochondrozės gydymas gali būti ilgas ir daug darbo reikalaujantis procesas, tačiau šiuolaikiniai metodai gali padėti numalšinti skausmą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Jis gali būti konservatyvus arba chirurginis, priklausomai nuo progresavimo laipsnio ir simptomų sunkumo. Daugeliu atvejų rekomenduojama stiprinti raiščius ir raumenis, taip pat vartoti vaistus.
Gydant osteochondrozę, svarbu atsižvelgti į individualias kiekvieno paciento savybes. Kai kurie masažo ar manualinės terapijos metodai konkrečiu atveju gali būti nepageidaujami ar net pavojingi. Todėl prieš pradedant gydymą svarbu atlikti individualią konsultaciją.
Osteochondrozės gydymo procedūros ir metodai apima fizioterapiją, gimnastiką (fizinę terapiją), ortopedinės pagalvės ar korseto nešiojimą, taip pat raumenų relaksantų ir nesteroidinių analgetikų vartojimą.
Judesio terapija
Pirmaujančios šalys, turinčios gerą medicinos lygį, renkasi judesių terapiją. Tai klasikinė kineziterapija, kineziterapijos pratimai vandenyje, plaukimas, treniruotės treniruokliais ir kompiuteriniai aparatūros kompleksai. Stilius parenka gydytojas ir gali skirtis priklausomai nuo kiekvieno paciento individualių savybių. Plaukimas taip pat gali būti naudingas, tačiau norint išvengti žalos sveikatai, reikia tinkamos technikos.
Osteochondrozės gydymas rankiniu būdu
Pradiniuose etapuose gali būti taikoma rankinė terapija. Šis metodas padeda sustiprinti raumenų rėmą ir pašalinti užsikimšimus bei užspaustas nervų šaknis. Tačiau pasikeitus slankstelių formai ir susidarius kaulinėms ataugoms, toks gydymas nerekomenduojamas.
Teisingai atlikta rankinė terapija gali pagerinti stuburo konfigūraciją. Kartais gali atsirasti nuolatinių funkcinių blokadų, tai yra stuburo ir kryžkaulio sustingimo vietos, kurių negalima pašalinti atliekant gydomąją mankštą.
Šiuolaikinė manualinė terapija skiriasi nuo anksčiau naudotos. Dauguma gydytojų nebenaudoja kietų metodų, kuriuos lydėjo traškėjimas, bet teikia pirmenybę minkštiems technikams. Jie pagrįsti žiniomis apie biomechaniką, sąnarių funkciją, raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo dėsnius. Naudojant šiuos metodus, šalutinio poveikio rizika yra mažesnė, o veiksmingumas nepasikeitė.
Masažas
Masažas turi daug kontraindikacijų, todėl neurologas turi paskirti individualų gydymo kursą. Svarbu pasirinkti kompetentingą masažo terapeutą, su kuriuo dirba gydytojas. Masažo seansai turi būti atliekami reguliariai, paprastai gydytojas skiria bent 2-3 seansus per savaitę 1-3 mėnesius.
Tinkamai atliktas medicininis masažas sergant stuburo osteochondroze:
- Suteikia papildomos įtampos raumenims ir padidina jų tonusą;
- Išsklaido pieno rūgšties sankaupas ir malšina raumenų spazmus;
- Pagerina kraujotaką paveiktoje zonoje ir gretimuose audiniuose;
- Malšina skausmą.
Osteochondrozei gydyti tinka tik medicininis masažas, o tailandietiškas – pavojingas. Dauguma Tailando masažo terapeutų taiko griežtus manualinės terapijos metodus ir nekreipia dėmesio į fizinę paciento būklę.
Fizioterapija
Priklausomai nuo vietos ir stadijos, pacientams gali būti skiriamos šios fizioterapijos rūšys:
- Magnetoterapijayra pastovaus dažnio magnetinio lauko poveikis, skatinantis ląstelių atsaką.
- Osteochondrozės elektroforezė– tai elektrinio lauko poveikis audiniams, kuris pagreitina kraujotaką ir suaktyvina regeneracijos procesus.
- Lazerio terapijayra metodas, kuris stimuliuoja biologinius procesus nervinėse skaidulose, taip pat turi priešuždegiminį, žaizdas gydantį ir skausmą malšinantį poveikį.
- Smūginės bangos terapijaTai akustinėmis bangomis paveiktos kūno vietos poveikio metodas, kuris pagerina mikrocirkuliaciją ir medžiagų apykaitos procesus, mažina patinimą ir skausmą.
Visus šiuos metodus gydytojas gali skirti pagal individualius paciento poreikius ir ligos stadiją.
Kinezio teipavimas
Kinezio teipavimas – saugus metodas, aktyviai naudojamas sporto medicinoje ir plačiai paplitęs Pietų Korėjoje.
Kinesio teipas – tai medvilninis pleistras su karštai tirpstančiais klijais, kuriuo galima gydyti kaklo, krūtinės, nugaros skausmus ir sąnarių problemas. Yra specialių tipų terapinių aplikacijų, kurias galima naudoti namuose, tačiau lipant reikia būti atsargiems, nes galimos komplikacijos.
Atliekant kinezioteipavimą, reikia atsižvelgti į apribojimus: moterims tai yra nėštumas ir menstruacijos. Kai kuriems pacientams gali pasireikšti alerginė reakcija į pleistrą.
Akupunktūra
Akupunktūra yra metodas, kai gydytojas įveda specialias adatas į tam tikras kūno vietas. Dėl to pagreitėja kraujotaka, limfos apytaka ir medžiagų apykaitos procesai, gerėja stuburo ir viso kūno būklė. Akupunktūra gali būti naudojama esant osteochondrozei pradinėse stadijose, taip pat esant stipriam skausmui ir prastam slankstelių judrumui.
Taip pat yra sauso adatavimo technika, kai į spazminį raumenį, dažniausiai piriformį, įvedama adata be vaistų. Šis metodas gali sumažinti skausmą nugaros ir dubens srityje. Verta paminėti, kad akupunktūra veiksminga net ir lėtiniais atvejais.
Hirudoterapija
Hirudoterapija – tai metodas, kai vaistinėmis dėlėmis gydomos įvairios ligos, tarp jų ir osteochondrozė. Hirudoterapija apsaugo nuo padidėjusio kraujo krešėjimo ir krešulių susidarymo, plečia kraujagysles, šalina uždegiminius procesus ir turi analgetinį poveikį. Sergant osteochondroze, dėlės naudojamos pagerinti ląstelių aprūpinimą krauju, o tai savo ruožtu skatina pažeistų tarpslankstelinių diskų atsistatymą.
Gydymas vaistais
Šiuo metu pastebima tendencija mažinti vaistų vartojimą gydant osteochondrozę. Taip yra todėl, kad kai kurie vaistai gali turėti rimtą šalutinį poveikį ir neigiamai paveikti paciento sveikatą.
Skausmas sergant osteochondroze dažnai atsiranda nedidelių stuburo pakitimų fone, o gydytojui pasirinkus tinkamą gydymą be vaistų, pacientas gali išvengti pasikartojančių skausmo priepuolių. Ilgai vartojant vaistus, gali pablogėti stuburo struktūriniai pokyčiai, tabletės nebeveikti. Be to, kai kuriais atvejais gydymas vaistais gali būti kontraindikuotinas.
Viena iš alternatyvų gydymui vaistais yra kinezioteipavimas. Tai metodas, kai prie sergančių kūno vietų klijuojami specialūs elastiniai pleistrai. Kineziteipavimas yra saugesnis ir veiksmingesnis už medikamentinį gydymą ir gali būti naudojamas kaip skausmą malšinantis vaistas.
Refleksologija
Refleksologija – tai metodas, pagrįstas teisingu poveikiu skausmo taškams ir refleksinėms zonoms. Jis naudojamas skausmui malšinti ir natūraliai stuburo apkrovai atkurti. Refleksoterapija niekada nenaudojama atskirai, o dažniausiai naudojama kartu su masažu, kad būtų pasiektas reikšmingesnis poveikis.
Refleksologijos technika gali būti naudojama gydant osteochondrozę ir kitas stuburo ligas. Jo naudojimas padeda pašalinti skausmą ir atkurti natūralų stuburo apkrovą. Be to, refleksologija gali būti naudojama bendrai organizmo būklei pagerinti, ligų profilaktikai.
Osteochondrozės profilaktika ir prognozė
Osteochondrozės prevencija yra nepaprastai svarbi problema, nes ja siekiama užkirsti kelią veiksniams, kurie gali turėti įtakos šios ligos vystymuisi. Visų pirma, tai taikoma žmonėms, kuriems kyla tam tikra rizika:
- Genetinis polinkis sirgti stuburo ligomis;
- Lėtinės virškinimo trakto problemos, dėl kurių gali sutrikti maistinių medžiagų įsisavinimas;
- Ligos, susijusios su medžiagų apykaitos sutrikimais;
- Sunkios infekcijos, patirtos vaikystėje, pavyzdžiui, rachitas;
- Stuburo traumos;
- Antsvoris.
Tačiau prevencija taip pat svarbi žmonėms, kurie gyvena nejudrus gyvenimo būdus, patiria padidėjusį stresą stuburui, taip pat moterims, kurios planuoja pastoti. Profilaktikos tikslais rekomenduojama reguliariai mankštintis, stebėti savo svorį, vengti traumų ir maitintis sveikai, turtingai vitaminais ir mineralais. Taip pat rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ir reguliariai tikrintis, kad liga būtų nustatyta ankstyvoje stadijoje.
Dieta osteochondrozei
Vienas iš svarbiausių osteochondrozės gydymo aspektų yra tinkama mityba. Organizmas turi gauti reikiamą kiekį medžiagų kremzlinio audinio sintezei, todėl rekomenduojama laikytis subalansuotos mitybos.
Svarbu valgyti šviežius vaisius ir daržoves, baltyminį maistą, taip pat patiekalus, kuriuose yra mukopolisacharidų – pavyzdžiui, vaisių drebučius, želė ar žuvies drebučius. Tačiau turėtumėte vengti riebaus, kepto ir sūraus maisto, apriboti cukraus ir alkoholio vartojimą, nes jie gali sukelti uždegimą.
Norint užtikrinti tinkamą hidrataciją ir palaikyti tarpslankstelinių diskų sveikatą, rekomenduojama gerti daugiau skysčių. Taip pat rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ar mitybos specialistu, kad būtų parengta individuali dieta, atsižvelgiant į ligos ypatybes ir individualius paciento poreikius.
Pratimai osteochondrozei
Pratimus stuburo osteochondrozei gydyti skiria gydytojas, jei yra skausmas. Pratimų kompleksas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos formą, laipsnį ir stadiją. Pavyzdžiui, pradiniame gimdos kaklelio osteochondrozės etape rekomenduojama:
- atlikti galvos pakreipimą;
- pasukite galvą į dešinę ir į kairę;
- pieškite skaičius nuo 0 iki 9 ore smakru;
- judinkite smakrą pirmyn ir atgal horizontalioje plokštumoje.